šnabžt
šnàbžt interj.
1. žr. šnabždu 1: Klausau – visas šiaudų kūgis tik šnabžt šnabžt šnabžda Alvt.
2. žr. šnapšt 1: Jis tik man šnàbžt į ausį (šnibždomis pasakė) DŽ1.
◊ nė̃ šnàbžt visiškai nieko: Apie tai jis neužsiminė nė̃ šnàbžt DŽ1.
Dictionary of the Lithuanian Language.